Kaip minėta anksčiau, modsų dvasia išliko. 1970 m. atsirado modsų atgimimo grupės (the Jam, the Who, the Kinks). Vaikai vėl pasigavo modsų stilių, neabejotinai sekdami pankų užuominomis ir perimdami jų maišto simbolius.

Žiniasklaida vėl atkreipė dėmesį į modsus ir jų savybes. 1979 m. modsų atgimimas įtvirtintas pasirodžiusiame the Who filme „Quadrophenia“.

Motoroleriai šių naujųjų modsų buvo ištraukti iš pašiūrių ir suremontuoti. Atsarginių detalių trūkumas ir remonto paslaugų sistemos žlugimas reiškė, kad daugiau motorolerių vairuotojų buvo priversti remontuoti ir išlaikyti savo transportą patys. Daugybė paauglių paveldėjo savo tėvų senuosius motorolerius arba galėjo sau leisti nusipirkti naudotą motorolerį. Motoroleriai tapo jaunimo transporto priemone, kuri ekonomiška, suteikianti laisvę ir mobilumą. Motoroleriai vaidino svarbų vaidmenį vystantis jaunimo kultūrai ir kontrkultūrai.

Modsų atgimimas išgelbėjo italų motorolerį ir motorolerių susivienijimai pasiekė naujus rekordus. Kai ekonomika buvo silpna po recesijos, buvo mažai pinigų motoroleriams ir aksesuarams. 1980 m. motorolerių populiarumas vėl smuko, bet jų „užkulisiai“ išliko. Daugybė motorolerių vairuotojų metė savo modsų gyvenimo būdą, bet nenorėjo persėsti į madingas mašinas ir išsižadėti motorolerio. Taigi motoroleriai išliko dėl nuoširdžių entuziastų, o ne dėl mados pasekėjų. Netrukus klubų skaičius vėl pradėjo augti visoje Britanijoje. Šie klubai daugiau tapo jaunimo kulto sąjungomis ir nesiorientavo tik į modsus. Stovyklos tapo laikinais namais skustagalviams, modsams, visokiems nevaloms ir paprastiems seniems motorolerių gerbėjams.

Anot Polhemus, motorolerių užkulisiai tapo „stiliaus supermarketu“, kuriame gali sutikti modsus, pankus, skustagalvius, motoroleristus ir pamatyti įvairių stilių motorolerius giminingoje, šiek tiek nerangioje harmonijoje.