Viešumas, kuris pasitarnavo modsų reitingui jų klestėjimo periodu, dabar juos naikino. Negalėdami atsilaikyti prieš neigiamą viešąją nuomonę, pagrindiniai modsai turėjo pasiduoti arba eiti į pogrindį. Neigiama viešoji nuomonė pritraukė daugiau nemalonių savybių, kurios teršė modsų vardą. 1960 m. vidury buvo aišku, kad „aukso amžius“ baigėsi. Svajonė apie beklasę visuomenę buvo tik svajonė. Modsai pasidalino į dvi grupes: tie, kurie pasirinko psichodelinį stilių ir hipių judėjimą bei tie, kurie tapo kietaisiais modsais. Kietieji modsai klausėsi panašios muzikos kaip ir pagrindiniai modsai ir kruopščiai rūpinosi savo išvaizda, bet atsiribojo nuo populiaraus judėjimo, atsisakydami įmantrių drabužių ir aksesuarų. Visuomenės įdėmiai stebimi, modsai galiausiai atsisuko patys prieš save. Po baroko, minimalizmo laikotarpių motorolerio įvaizdis buvo suardytas.

Kietieji modsai pasižymėjo šiurkščiu ir agresyviu įvaizdžiu ir atitinkamai rengėsi, kol 1969 m. spauda pavadino juos „skustagalviais“. Skustagalviai toliau klausėsi negrų muzikos, kuri buvo populiari modsų tarpe. Jie toliau važinėjo motoroleriais, nors palikdavo juos standartinius arba nupjaudavo nereikalingas dalis daugiau dėl važiavimo, o ne dėl šou. Motoroleriai tęsė modsų tradicijas: tikroji modsų dvasia niekada nemirė Šiaurės Anglijoje iš dalies ir motorolerių klubų dėka. Kūrėsi motorolerių klubai, kurie reguliariai keliaudavo ir iki dešimtmečio pabaigos išaugo į masinius sambūrius.

Pokario jaunimo kultūra pasižymėjo vizualiniu stiliumi, kad sukurtų vienybės pojūtį. Jie buvo žvelgiantys į ateitį, ambicingai siekiantys geresnio gyvenimo, sunkiai dirbantys ir politiškai aktyvūs. Kad prisijungtų prie jaunimo kultūros, žmogus teturėjo priimti tam tikrą stilių. Užuot leidusios būti manipuliuojamos savo troškimų, šios jaunimo kultūros susivienijo, kad kartu sukurtų savo vertybių sistemas.

Iš kitos pusės, pankai pasirinko vienišos individualybės gyvenimo būdą. Pankai pirmenybę teikė individualybei ir unikalioms savybėms, buvo kuriami su tuo siejami simboliai: išskusta šukuosena – netvarkos, žlugimo, sumaišties užuomina – noras ne tik griauti rasių ir lyčių apribojimus, bet ir sumaišyti chronologinę seką.