Motorolerių pardavimai staigiai pakilo 1950 m. ir netrukus gamintojai iš viso pasaulio pradėjo kurti naujus motorolerius. Pirmasis japoniškas motoroleris (angl. Fuji Rabbit) išėjo tais pačiais metais kaip ir Vespa. 1950 m. vidury Europoje debiutavo prancūzų Motobecane, itališkas modelis, angliškas gaminys Piatti, BSA Sunbeam, Triumph Contessa, keli vokiški modeliai (Zundapp Bella, Heinkel, tNSU, Maico). Netgi Čekoslovakija ir Sovietų Sąjunga gamino motorolerius.Pačiame motorolerių pardavimų pike Niujorko žurnalistas rašė: „Tai daugiau nei kaprizas, tai revoliuzija ir nematau nieko, galinčio ją sustabdyti“. Kad konkuruotų prisotintoje motorolerių rinkoje, gamintojai turėjo reklamuotis aktyviai vykdyti marketingo priemons. Vespa nebuvo tik paprastas pramoninis produktas, bet ir komunikacijų „dirbtuvė“.

Neatsiejama italų motorolerio sėkmės dalis buvo efektyvus marketingo naudojimas. Tiek Innocenti, tiek Piaggio investavo į agresyvios reklamos kampanijas, vykdomas kitų vešųjų ryšių padalinių. Iki 1950 m. abi kompanijos jau leido savo laikraščius ir sukūrė savo motorolerių klubus su masine valstybine ir tarptautine naryste. Reklama ir marketingas ėjo ranka rankon.

Renato Tassinari įkūrė Vespa laikraštį bei pradėjo organizuoti motorolerių gerbėjus. 2.000 Vespos gerbėjai dalyvavo Milano mugėje 1949 m., tai vėliau peraugo į Vespisti klubų atidarymą. Italų Vespa važiuotojų unija buvo įkurta 1949 m. ir apėmė 30 klubų. Grožio konkurse buvo išrinkta pirmoji Mis Vespa. Vespa klubai dalino Kalėdų dovanas vietos valdžios įstaigoms. 1951 m. buvo suorganizuotas ralis. Populiarios tapo organizuotos 50 motorolerių vairuotojų kelionės per Alpes ir aplink Viduržemio jūrą. Iki 1953 m. visame pasaulyje buvo 50.000 Vespa klubų narių.

Greta populiarių užsiėmimų, kai kurie motorolerių vairuotojai mėgino naujas ribas. 1952 m. George Monneret sukūrė amfibinį Vespa Londono-Paryžiaus raliui, įskaitant Anglų Kanalo kirtimą. Kiti motorolerių vairuotojai bandė pasiekti Ašigalį, Andų kalnus, keliauti aplink pasaulį su Vespa motoroleriu.